pusiauratis

pusiáuratis sm. (1) NdŽ; L617 žr. pusratis: Apsupa pusiauračiu numirėlį V.Kudir. Vaikai sustojo pusiauračiu rš. XIX a. antrojoje pusėje iškulti sėmenys buvo vėtomi, semiant juos vėtykle ir siaučiant pusiauračiu prieš vėją rš.